Miško savininkams apie jaunuolynų ugdymą

Miško savininkams apie jaunuolynų ugdymą

 

Kai pasodinti ar savaime išdygę medeliai perauga žoles ir susisiekia lajomis  (miškininkai vadina “susiveria“),  ateina jaunuolynų ugdymo laikas. Laikoma, kad minkštiems lapuočiams (beržas, juodalksnis ir kt.) tai yra šešti metai, o spygliuočiams ir kietiems lapuočiams (eglei, pušiai, ąžuolui, klevui ir kt.) – aštunti metai. Nuo šio momento medeliai dėl vietos po saule nuožmiai kovoja tarpusavyje ir su kitais medžiais ir krūmais. Jei žmogus nesikiša, praeina kartais ir dešimtmetis, kol medeliai praauga krūmus. Kartais  tai pavyksta tik nedaugeliui, ir todėl atsiranda retas, netolygus medynas.  Jei medelis išdygo ar buvo pasodintas dirvožemyje, kuris jam nelabai tinka, tai gali ir neįveikti krūmų, ir vietoje miško kartais randame tik lazdynais ar karklais apaugusius plotus. Todėl žmogaus pagalba ypač reikalinga jauname amžiuje, kai vyksta žiauri kova už išlikimą. Jei pageidaujamų medžių rūšių niekas nestelbia, tai jie dažniausiai auga pernelyg tankiai ir vyksta intensyvus savaiminis išsiretinimas. Šiuo atveju žmogaus įsikišimas ir silpnesnių medelių iškirtimas padeda naudingiau panaudoti žemės energiją, nes ji atitenka tiems, kurie augs toliau, o ne tiems, kurie po kelių metų užstelbti nudžius. Taip pat žmogus gali pagal savo poreikius pareguliuoti ir medžių rūšis, iškirsdamas tuos medžius, kurių nepageidauja, ir pasilikdamas pageidaujamus. Tuo pat metu formuojamas kiek įmanoma tolygesnis tankumas, kad žemė būtų vienodai panaudojama. Šiuo metu turi būti paliekami net ir silpnesni pageidaujami medeliai, jei jie auga retmėse, paprastai dėl nepageidaujamų medžių ir krūmų stelbimo. Dažniausiai, pašalinus jų konkurentus, jie prisiveja savo giminaičius ir lajomis suformuodami šešėlį neleidžia krūmams užimti vietos.

Kadangi miško svarba pranoksta vieno žmogaus interesus, tai Valstybė įstatymais reguliuoja miško auginimo procesą. Miško savininkai įstatymu įpareigoti atlikti jaunuolynų ugdymo kirtimus. Tai kirtimai, kurie vykdomi iki jaunuolynui sueis 20 metų. Nes būtent šiuo metu padedamas pagrindas būsimam miškui. Ugdymo kirtimai raikalingi ir vėlesniame amžiuje, tačiau vėliau jų tikslai jau kitokie, nei ankstyvame amžiuje.

Visus miško ugdymo kirtimus, trunkančius iki medynas taps brandus ir bus nukirstas tam, kad jo vietoje augtų naujas, miškininkai skirsto pagal amžių į tris grupes:

kirtimai iki 20 metų amžiaus vadinami jaunuolynų ugdymu, ugdymo kirtimai 20-30 metų minkštų lapuočių ir 20-40 spygliuočių bei kietų lapuočių medynuose vadinami retinimais, vėlesniame amžiuje – einamaisiais kirtimais. Jaunuolynų ugdymui taip pat priskiriama krūmų kirtimas ir pomiškio ugdymas po vyresnio medyno laja.

                      Retinimo amžiuje medynai dar vadinami kartynais, nes tokiame amžiuje tik karčių ir galima pasikirsti. Nors iš kirtimo naudos ir nedaug, tačiau teisingai jį atliekant smarkiai padidinamas medyno produktyvumas ir atsparumas. Jei kartyno neretiname, tai dėl tarpusavio konkurencijos medeliai auga aukšti ir ploni, ir vieną žiemą išlankstomi ar išlaužomi šlapio sniego. Neatsparūs ir vėjui. Tačiau iškirtus per daug, mažėja viso ploto produktyvumas, medžiai pradeda augti šakoti, todėl brandžiame amžiuje jų mediena bus prastos kokybės. Todėl Valstybė, remdamasi mokslo vyrų darbais, nustato po kirtimo paliekamų medžių skaičių priklausomai nuo paliekamų medžių aukščio.Taip rūpinamasi, kad ateityje mūsų piliečiai turėtų brangios medienos patys, neprivalėtų įsivežti iš svetur. Kartynuose dar galima ženkliai pareguliuoti ir medyno rūšinę sudėtį pageidaujama kryptimi, jei tai nebuvo padaryta anksčiau.

                      Einamaisiais kirtimais medžių rūšinė sudėtis jau iš esmės nekeičiama, nes iškirtus nepageidaujamus medžius susidarytų aikštės, kurias užpildyti pageidaujamomis rūšimis jau vėlu. Šiuo metu pagrindinis tikslas yra paimti medieną, kuri dėl tolimesnio medyno retinimosi pavirs sausuoliais. Šiame amžiuje medyno tūris plote jau paprastai nedidėja, tačiau medyno vertė didėja, nes didėja liekančių medžių vertė. Todėl ūkiniame miške šiais kirtimais stengiamasi sudaryti kuo palankesnes sąlygas geriausiai augantiems ir gražiausius kamienus turintiems medžiams. Kitokios paskirties miškuose gali būti globojami kitokie medžiai, pavyzdžiui: turintys įdomios formos kamienus, daugiakamieniai, retų rūšių ir panašiai. Paliekami ir tie medžiai, kurie patys nėra vertingi, bet padeda pageidaujamiems medžiams nusivalyti nuo šakų ir formuoti vertingus stiebus, taip pat biologinei įvairovei svarbūs medžiai.

                      Ugdymo kirtimus būtina atlikti, kai nepageidaujamų rūšių medžiai ar krūmai pradeda stelbti ar čaižyti tikslinių rūšių medžius. Kirtimų dažnumas priklauso nuo daugelio dalykų: vyraujančios medžių rūšies, augavietės sąlygų, vidutinio medyno aukščio, skalsumo, vidutinio medžių stiebų skersmenio. Ekonomiškai naudingiau – dėl darbų mažesnės savikainos – kirtimus kartoti rečiau ir kirsti intensyviau. Stambiuose ūkiuose šie kirtimai kartojami paprastai ne dažniau kaip kartą per dešimtmetį. Tačiau miškui kaip gyvam organizmui labiau patinka, kai nustelbti medžiai išimami dažniau. Medynas nuo tokių kirtimų nepatiria šoko. Todėl smulkus miško savininkas gali kasmet nusikirsti dar žalius, tačiau jau neperspektyvius medžius, ir taip turėti ir malonumą, ir didesnę naudą nei kertant tik sausuolius. Sausuoliai miškui patys savaime nekenkia, tik rodo, kad nebuvo laiku išimti kirtistini medžiai.

                      Jaunuolynų ugdymo kirtimus miško savininkai gali vykdyti su niekuo nederinę, tačiau vyresniuose  kaip 20 metų medynuose ugdymo kirtimais kirsti galima tik apie tai pranešus Valstybinei miškų tarnybai dvi savaites prieš kirtimą. Tai galima atlikti ir nevykstant į tarnybos būstinę, o registruotu laišku nusiunčiant užpildytą formą, vadinamą Pranešimu apie ketinimą kirsti, ir reikalingus biržių atrėžimo dokumentus. Medžius retinimo ir einamiesiems kirtimams savo miške savininkas gali pažymėti pats, jei turi miškininko išsilavinimą arba yra baigęs specialius  miško savininkų mokymo kursus pagal privačių miškų tvarkymo ir naudojimo pagrindų mokymo 5 dienų trukmės programas ir išlaikęs egzaminus.

Jei kasmet kertama ne daugiau kaip viduiniškai 3 kietmetriai  iš vieno ha, galima Pranešime apie ketinimą kirsti neforminti ugdymo kirtimų, o juos apiforminti kaip „kirtimai savo reikmėms“. Šiuo atveju medžius kirtimui galima pasiženklinti ir neturint miškininko išsilavinimo. Tačiau šitaip įforminus kirtimą, iš miško žemės sklypo  per metus negalima iškirsti daugiau 15 kietmetrių. Taip pat negalima kirsti valksmų medienai iš miško išgabenti. Tuo tarpu apiforminus ugdymo kirtimus, jei jie leidžiami pagal miško taksacinius rodiklius, galima dar tiek pat medienos iškirsti iš valksmų, kiek ir ugdymo tikslu kertamų medžių.  Tačiau ir kertant medžius apiformintus „savo reikmėms“, galima suformuoti medienos išvežimui naudojamus proskiepius. Važinėjant tik jais mažiau žalojami likę augti medžiai.

Kaip bepavadintume kirtimą, iki medynas pasieks brandos amžių, visada reikia kirsti blogesnį medį, o geresnį pasilikti ateičiai. Ir padaryti taip, kad kiti medžiai tam medžiui padėtų augti. Ateityje mūsų vaikai ir anūkai mums už tai dėkos.