Įspūdžiai apie ES paramą

                      Įspūdžiai apie ES paramą

 

Jau 8 metai kaip padedu žmonėms pasinaudoti ES parama miškams veisti ir kitiomis paramos priemonėmis.  Viskas prasidėjo nuo to, kad 2005 metų metų vasarą viena žemės savininkė paprašė jai įveisti 20 ha miško nenaudojamose žemėse pasinaudojant ES parama. Buvo nauja, todėl įdomu. Tuo metu nebuvo jokių nurodymų, kaip turi atrodyti miško įveisimo projektas, ką rašyti į paraišką. Apie bendrą projektą su danais ir jų parengtas rekomendacijas sužinojau daug vėliau. Tačiau savo nuostabai pamačiau, kad projektą parengiau lyg pagal jų rekomendacijas: išskyriau 10 sklypų pagal augavietę ir reljefą, palikau neželdomų aikštelių, kiekvienam sklypui panaudojau skirtingas mišrinimo schemas, pasodinau įvairių rūšių  krūmų.  Serbentus teko pirkti selekcinius iš sodininkystės ūkio, nes miškams niekas neaugino. Užtat uogos labai didelės ir dabar dar neblogai dera, nors niekas jų neprižiūri… Visą plotą aptvėrėme tinklo tvora. Miškams skirto tinklo dar nebuvo, pirkome Vokietijoje jau naudotą miške. Nesurūdijo iki dabar…

Tame miške dabar jau grybaujama. Paramos lėšų nubraukė tik kelis šimtus litų už tai, kad per klaidą pasodinau drebulės keliais vienetais daugiau, nei buvo projekte. Tad pirmas blynas neprisvilo. O vėliau kasmet “kepu” po keliolika ar kelias dešimtis. Daugiausia paskutinę paraiškų rinkimo savaitę…

Su paramos lėšomis sekėsi gerai- dėl mūsų klaidų nei vienas savininkas pinigų neprarado. Su želdiniais sekėsi ne visada puikiai. Kai kur teko atsodinėti net ir projekto terminui pasibaigus (toks susitarimas su savininku). Daugiausiai žalos pridarė pelės. Išbandėme ir kuolus paukščiams privilioti, ir šienavimą, ir nuodus, ir repelentus. Niekas nepadeda 100 procentų. Viena savininkė kiekvieną beržo stiebelį apvyniojo aliuminio folija… Ne aš patariau, bet padėjo.Tik labai brangu.

                      Vieną projektą ilgai terorizavo bebrai vis užtvenkdami šalia želdinių ėjusį griovį ir paskandindami medelius, kol su medžiotojų pagalba nebuvo išnaikinti. Kitame plote pamėgo mūsų sodintus medelius, tačiau ten pakako 0,5 metro aukščio tinklinės tvoros nuo upės pusės.  Tačiau tvorą teko tverti iš savo lėšų, nes bebrai pasirodė keli metai po miško įveisimo, todėl nebuvo numatytos lėšos apsaugai nuo jų.

Viename projekte apsigavau su augaviete: vasarą matavau plotą, buvo graži nušienauta pieva be jokių apsėmimo žymių. O pavasarį atvažiavę sodinti radome plaukiojant antis… Tai nutiko nepaklusus atkūrimo nuostatų reiklavimui atsikasti dirvožemį prieš darant projektą. Tiesa, vanduo dingo greitai, tačiau suplanuoti beržai ten auga prastai, projekto terminui pasibaigus teks papildyti juodalksniu. Tais metais projektą keisti po paraiškos patvirtinimo nebuvo leidžiama.

Su NMA ( Nacionaline mokėjomo agentūra)  nuo pat pradžių vyko bendradarbiavimas, nes , kaip žinia, ji pavaldi Žemės ūkio ministerijai, o ten miškų specialistų nebuvo. Todėl teko aiškinti, kodėl želdinai nenuravėti kaip runkelių laukas, kodėl priešgaisrinės juostos įtrauktos į miško plotą bet jų nereikia užsodinti medžiais, ir pan. Dažnai tekdavo per Lietuvos miško savininkų asociaciją kreiptis net į ministrus. Tačiau visada buvo atsižvelgiama į pagrįstus prašymus.  Ir pačios taisyklės buvo pastoviai keičiamos vis ką nors palengvinant, supaprastinant. Šiuo metu galiojanti tvarka nė kiek nepanaši į tą, kuri buvo 2005-tais. Atisakyta begalės beprasmiškų procedūrų ir dokumentų. Pavyzdžiui, reikėdavo pristatyti pažymą iš banko, kad ten yra projektui įgyvendinti reikalinga pinigų suma. Pažyma kainavo 20 Lt ir galiojo vieną dieną. Jei nespėjai priduoti paraiškos tą dieną, reikėjo vėl eiti į banką pažymos. Tačiau pridavus paraišką pinigus buvo galima iš sąskaitos paimti, todėl visai neaišku kokiu tikslu ta pažyma buvo sugalvota.

Labai daug miškus veisiusių žmonių nukentėjo, kai reikėjo pridavinėti sąskaitas už atliktus darbus. Įkainiai buvo nurodyti taisyklėse ir jų nebuvo galima viršyti. Tačiau urėdijos už sodinukus ir darbus sąskaitas išrašydavo savo nustatytomis kainomis. Jei kaina didesnė, NMA kompensuodavo pagal normatyvą, t.y. mažiau, nei sumokėta. Tačiau jei urėdijos kaina mažesnė, tai tą kainą ir kompensuodavo. Todėl gaudavosi taip, kad žmonės negaudavo tų pinigų, kurie buvo sutartyje su NMA, ir sakydavo, kad NMA apgavo. Kas dirbo su privačiomis firmomis, tie susitardavo rašyti taip, kad tik bendra suma tiktų abiems pusėms, o atskirus įkainius derindavo prie paramos sumų, ir atgaudavo visus pinigus. Jei darbus atlikdavo pats, žmogus taip pat prarasdavo 40 proc. paramos. Todėl ta parama buvo peikiama, ir ypač valstybinių miškininkų lūpomis. Gal dar ir todėl, kad urėdijos negalėjo ja naudotis.

Paskutiniu metu susidaro paradoksali situacija: Žemės ūkio ministerija miško įveisimo paramos sąlygas lengvina, tuo tarpu Aplinkos ministerija kuria vis naujus apribojimus arba biurokratinius barjerus. Šiuo metu NMA paramos taisyklės yra tiek paprastos, kad net nesugalvojam ką pasiūlyti , kad jas dar supaprastinti. O miško įveisimo taisyklėse, kuriomis vadovaujantis miškas turi būti veisiamas, atsiranda vis daugiau nurodymų, privalomų rekomendacijų, draudimų, tikrinimų. Kokius medžius sodinti savininkui neleidžiama spresti. Tai sprendžia urėdijos darbuotojas pagal savo medelyne turimų neišparduotų sodinukų asortimentą. Vėl rengiamoje redakcijoje miško įveisimo projektui reikės jau geodeziniams matavimams prilygstančio brėžinio. Žinant tokių matavimų kainas, iš karto dingsta noras mišką veisti. Tačiau man susidaro įspūdis, kad Aplinkos ministerija to ir siekia, nors turėtų būti atvirkščiai.

Pastaraisiais metais atsirado žmonių, norinčių ne savo nenaudojamas žemes apsodinti mišku, bet uždirbti iš ES paramos. Todėl atsirado želdinių, labai papiktinusių miškininkų visuomenę. Medžiai buvo sukišami į žemę (gerai kad nors šaknimis žemyn) visai jiems netinkamoje dirvoje. Po to, siekiant kuo didesnės ekonomijos, vietoj medelį saugančios apsaugos ant jo užmaunams tinklelis svogūnams (ar kažkam panašiai) pakuoti. Pats tinklelis tam gal ir tiktų, nes per metus nesuiro nuo saulės ir šalčio, ir yra apie penkis ar dešimt kartų pigesnis už tikras apsaugas. Tačiau jį reikėtų tvirtinti prie trijų ar keturių aplink medelį įkaltų kuolikų. Tada jis gal ir atliktų savo apsauginę paskirtį. Dabar gi teko matyti kaip medelio šakelės perlindo per tinklelį ir vėjas už jo kaip už burės užkabindamas medelį laužo į visas puses. Žvėrys per tinklą išlindusius ūgliukus nugraužė po kelis kartus. Jei tikrintojai nebus “patepti”, tai toks miško augintojas paramos turėtų negauti. Tačiau negalime kaltinti žmogaus už norą uždirbti. Bėda ta, kad urėdijos nors ir privalo nemokamai konsultuoti miško savininkus, tačiau to nepadarė tvirtindamos projektą. Gal gali pasiteisinti tuo, kad tai dar ne miško savininkas, nes mišką dar tik veisia…

Teisybės dėlei reika pasakyti, kad į urėdijų ir Lietuvos miško savininkų asociacijos organizuojamus nemokamus kursus miško savininkams ateina tik vienas kitas ES parama ketinantis pasinaudoti miško savininkas. O tikrai reikėtų kiekvienam, norinčiam ES paramos miškininkystės priemoėms, tokius kursus išklausyti. Juose žmogus sužinotų kodėl už ąžuolyno užauginimą (ne tik pasodinimą) skiriama keliolika tūkstančių dydžio parama. Ir gal nedarytų nesamonių. LMSA siūlė į ES paramos taisykles įtraukti  reikalavimą pareiškėjams: būti išklausius kursus pagal Vyriausybės patvirtintą programą arba turėti sutartį su konsultantu. Tačiau tam paprieštaravo Aplinkos ministerija. Prieštaravimo nekomentavo…

Ką galėčiau patarti žmonėms, sumaniusiems savo nenaudojamą žemę apsodinti mišku? Pirmiausia susiraskite du  konsultantus: vieną žemės ūkio konsultavimo tarnyboje, kitą – miškininką su praktine patirtimi. Pirmasis jums padės gauti visas paramos lėšas, o antrasis  – užauginti mišką. Jie turėtų glaudžiai bendradarbiauti, nes jau ruošiant miško įveisimo  projetą reikia gerai žinoti ne tik miškininkystės, bet ir paramos reikalavimus. Želdinių sudėties pakeitimas vienu procentu gali pakeisti paramos sumą keliais tūkstančiais litų. Želdinimo projekto ploto neatitikimas deklaruotam žemės ūkio naudmenų plotui vienu aru gali būti priežastimi atmesti paraišką paramai gauti.  Norimų sodinti medžių biologijos neišmanymas gali kelis kartus pabranginti jų tolimesnę priežiūrą ir apsaugą, jei jie bus pasodinti jiems netinkamoje augavietėje arba su netinkamais “kaimynais”. Valstybiniams miškininkams dirvos ruošimas yra privalomas, tuo tarpu privačiam savininkui leista rinktis. Tačiau reikia gerai žinoti abiejų varijantų pliusus ir minusus konkrečiam medžiui konkrečioje augavietėje. Nes sutaupyti keli šimtai (tai,deja, pagrindinis argumentas) vėliau gali pareikalauti kelių tūkstančių didesnėms priežiūros ar net atsodinimo išlaidoms. Tačiau ir dirvos ruošimas  “ne mažesniu 20 cm gyliu mechanizuotai” (citata iš vieno kolegos projekto) ne visur tinkams. Kas paklauso teorinių patarimų suarti pievą ištisai,tas turi daug bėdos tiek sodinant, tiek pirmais metais naikinant piktžoles. Todėl rinkdamiesi konsultantus paprašykite parodyti jų nuveiktus darbus: kaip auga jų suprojektuotas miškas, kiek pareiškėjų jau gavo paramą jų padedami. Paprašykit kontaktų pabendravimui su vienu kitu jų klientu.

Dauguma pasakys, kad konsultantai už dyką nedirbs. Teisingai. Tačiau dabar dar galima pasinaudoti taip pat NMA skiriama parama konsultavimui: konsultantui Jūs sumokate 2000 Lt, atgaunate 1600. Manau, kad abiems pusėms naudingas bendradarbiavimas. Tik konsultantas turi turėti akreditaciją, kitaip sumokėtų jam pinigų NMA nekompensuos.

Žinoma, galima labai labai  daug skaityti. Jei paramai suprasti reikės dviejų teisės aktų (administravimo ir įgyvendinimo taisyklių), tai su miškininkyste sunkiau – čia taisyklių daug ir jos smulkmeniškai nurodo koks turi būti daigelio aukštis ir storis, kur sėklos turėjo būti surinktos, kaip medelynas dokumentus turi teisingai supildyti (nesitikėkite, kad jie žino) ir t.t. ir t.t.. Tačiau darant pirmą kartą vis tiek kur nors suklysite ir nežinosite kaip pasitaisyti. Ir keiksite tą dieną, kai susigundėte parama. Tuo tarpu tarp mano klientų yra žmonių, kurie veisia mišką jau trečią ar net ketvirtą kartą naudodamiesi šia parama.

Šiemet paskutiniai metai kada priimamos paraiškos pagal dabar galiojančias paramos taisykles. Kokios bus ateityje – niekas tiksliai nežino. Todėl jei galvojate ar šiemet apsodinti nenaudojamus laukus mišku, ar kitais metais – paraišką paduokite šiemet. Taip pat ir kitoms paramos priemonėms: kompensacijai už NATURA 2000 apribojimus, už nekertamą mišką, nors jau galite jį kirsti plynai, už kertines buveines, nes vis tiek jas iškirsti neapsimoka ekonomiškai, vėjo ar ligų sunaikintų miško plotų atkūrimui.

 

Vidmantas Jusas, akredituotas miškų ūkio konsultantas.

 

2013-04