Dėl sklypinės inventarizacijos

Kam miško savininkui sklypinė inventorizacija?

„Miškų“ vasario mėnesio numeryje Nerijus Kupstaitis prognozuoja, kad bus surinkta iki 3 mln. eurų naujojo 5 proc. mokesčio iš privačių miško savininkų. Autorius teigia, kad miško savininkai turi džiaugtis, kad būtent tokia suma jie prisidės prie „jiems reikalingų bendrųjų darbų“(citata). Džiaugsmas nėra toks didelis, žinant, kad apie pusė vadinamų bendrųjų reikmių lėšų yra skiriama Generalinės miškų urėdijos ir Valstybinės miškų tarnybos aparato išlaikymui. Liaudies išmintis sako, kad negražu skaičiuoti svetimus pinigus, bet čia juk mūsų sunešti. Todėl skaudu matyti, kaip tie nemaži pinigai naudojami beprasmiškai, ir todėl noriu pasidalinti savo pastebėjimais.

Iš bendrųjų reikmių lėšų maždaug penktadalis skiriamas miškų inventorizavimui ir apskaitai. Kadangi valstybinių miškų yra pusė, tai spėju, kad maždaug pusė tų lėšų tenka privačių miškų sklypinei inventorizacijai. Jei skaičiuose klystu, tegu žinantieji tuos skaičius man atleidžia. Bet kuriuo atveju tai nemaži pinigai, kuriuos būtų galima panaudoti prasmingai, kad ir tų pačių garsiai reklamuojamų miško kelių taisymui.

Kodėl man atrodo, kad privačių miškų sklypinė inventorizacija nereikalinga? Pirmiausia todėl, kad į privačius miškus taksatoriai neina. Drįstu taip teigti, nes kitaip neįmanoma paaiškinti, kodėl privačiame miške taksoraščio neatitinka ne tik pagrindinė medžių rūšis, bet ir amžiaus paklaida 20 metų tampa norma, o skalsumas iš viso neturi nieko bendro su tikrove. Pasitaikė ir tokių atvejų, kai aerofografijose matosi kirtavietė, o po to ėjusi inventorizacija rodo brandų mišką.

Žinoma, galima skirti daugiau lėšų Valstybinei miškų tarnybai, kad geriau kontroliuotų. O kadangi tokia kontrolė būtų nauda privačių miškų savininkams, tai pridėti dar kokį procentą prie mokesčių, arba sukurti naują mokestį- miškotvarkos tobulinimui. Kaip 5 proc. buvo įvestas kelių gerinimui. Būtų mūsų valdžiai labai būdingas sprendimas.

Tačiau net jei privačių sklypų inventorizacijos duomenys ir būtų tikslūs, ar jie kam reikalingi? Norint kirsti brandų mišką, reikia parengti individualų miškotvarkos projektą, jei miško plotas valdoje virš 3 ha, arba atrėžiant biržę sumatuoti kertamus medžius, jei plotas mažesnis. Retinimai ir einamieji kirtimai vykdomi pagal parengtą individaualų miškotvarkos projektą, arba miškininkui specialistui apžiūrėjus sklypą ir nustačius tokio kirtimo reikalingumą. Sanitariniai kirtimai, jei kertami ne tik sausuoliai, taip pat vykdomi apskaičius ketamus medžius. Kitaip sakant, privačiame miške prieš vykdant bet kokius kirtimus, išskyrus jaunuolynų iki 20 metų amžiaus ugdymą ir pavienių sausulių ir vėjovartų iškirtimą, profesionalus miškininkas turi apžiūrėti sklypą ir būtent šios apžiūros duomenimis remiantis leidimai kirtimui išduodami arba ne. Valstybinė inventorizacija reikalinga urėdijos bei girininijos pavadinimui ir kvartalo bei sklypo numeriui užrašyti. Kirtimų plotai visais atvejais taip pat tikslinami vietoje. Už visus šiuos darbus miško savininkas sumoka projekto autoriui arba biržės rėžėjui. O pardavęs medieną sumokės už jam nereikalingus valstybinės inventorizacijos duomenis.

Nesu miškų inventorizacijos būdų geras žinovas, bet iš pasiskaitymų žinau, kad yra žymiai pigesnių, tikslenių ir patikimesnių metodų informacijai apie miškus surinkti. Ta informacija reikalinga Valstybės ar regiono lygiu. Už šiuos darbus negaila pinigų iš savo 5 proc. Tačiau kai matau beprasmiškai mėtant mano ir kolegų pinigus, tai kyla noras ieškotis šešėlio….

Miškininkas ir miško savininkas Vidmantas Jusas