Darbai miške žiemą pasitinkant

Darbai miške žiemą pasitinkant

 

 

Šiemet ankstyvas sniegas ir šaltukas ragina ruoštis žiemiškiems darbams miške.

Jei planuojama vykdyti kirtimus, pats laikas neskubant susitvarkyti dokumentus. Primenu, kad pagal šiuo metu galiojančias taisykles be jokio leidimo galima kirsti tik sausuolius, vėjovartas (kai medžio šaknys pakeltos), retinti jaunuolynus iki 20 metų amžiaus, praplatinti  iki 1,5m pločio ribines linijas. Tačiau jei medieną iš šių kirtimų planuojama parduoti, tada irgi reikalingas kirtimo teisėtumą įrodantis dokumentas. Tai gali būti leidimas miškui kirsti, kuris išduodamas Valstybinės miškų tarnybos (VMT) teritoriniuose padaliniuose, arba pranešimas apie ketinimą kirsti, kurį į VMT padalinį galima išsiųsti registruotu laišku arba  pristatyti pačiam. Brandaus miško kirtimui, vėjovartų ar sausuolių kirtimams, kai po kirtimo liks daugiau 0,1 ha ploto aikštės, ir kraštovaizdžio formavimo kirtimams privalomas leidimas. Kitų rūšių kirtimams pakanka pranešimo.

Leidimas kirsti brandžius medžius be miškotvarkos projekto nebus išduotas, jei miško, kuriame numatomas brandaus miško kirtimas, plotas 3ha ir didesnis. Todėl reikia pasidomėti ar nepasibaigęs miškotvarkos projekto galiojimo laikas, jei numatomiems kirtimams jis privalomas. O gal nebuvo parengtas?  Dar yra laiko jį parengti iki medžiapjūtės pradžios.

Nebrandžiame miške gali būti kertama be miškotvarkos projekto, tačiau retinimo ir einamųjų kirtimų reikalingumą specialiu aktu turi patvirtinti miškininkas specialistas, vietoje apžiūrėjęs medyną. Medžius daugumai kirtimų parinkti gali ir patys savininkai, jei yra baigę specialius kursus arba turi miškininko išsilavinimą. Kokios rūšies kirtimams tai gali daryti patys savininkai galima pasiskaityti  Biržių atrėžimo taisyklėse. Taip pat tai nemokamai paaiškins VMT pareigūnai. Jų kontaktus galima rasti internete adresu www.amvmt.lt.

Visais atvejais, kai reikalingas kirtimą leidžiantis dokumentas, pirmiausia reikia važiuoti į mišką ir pažymėti kertamus medžius, kai kuriais atvejais apmatuoti plotus. Todėl tuos darbus geriau atlikti jau dabar, iki šalčių. Nes kai pradės tikrai šąlti, į mišką reikės važiuoti jau su pjūklais. Kaip sena medžiotojų patarlė sako: nelaikas lakinti šunis, kai į medžioklę reikia joti.

Šaltį miško ruošai reikia išnaudoti ne tik todėl, kad medienoje tuo metu būna mažiausiai drėgmės, bet ir dėl darbo sąlygų. Ypač šaltis naudingas medienos transportavimui. Praeitame šimtmetyje ir anksčiau, kai mediena buvo gabenama arkliais, rogių keliu tai daryti buvo lengviausia. Šiais laikais su galingomis mašinomis galima išvežti bet kokiu oru. Tačiau kaip po to atrodo miškas ir keliai? Internete galima rasti vaizdų iš viso pasaulio, kaip traktoriai murkdosi kirtavietėse ir kokius griovius paskui save palieka. Užtikau netgi specialų vokišką tinklapį, kuriame žmonės pasipiktinę deda nuotraukas su suniokotų miško kelių vaizdais. Tai rodo, kad sunkioji miškų technika problema ne tik Lietuvoje.

Keliai negadinami jei pasinaudojama šalčiu. Tada kelius galima padaryti per didžiausias pelkes, per smėlynus, o pavasarį liks tik nežymus pėdsakas. Tačiau keturis mėnesius trunkanti žiema su 20 laipsnių šalčiu jau tik prisiminimuose. Todėl norint išnaudoti gamtos suteikiamą progą medžiapjūtei, svarbu iš anksto atlikti visus pasirengimo darbus. Jie nepasibaigia išankstiniu dokumentų susitvarkymu. Iš anksto reikia numatyti privažiavimo kelius, medienos sandėliavimo vietas, ir suderinti su žemių ar miško savininkais. Tai ne taip paprasta, jei jų nepažįstate. Oficialiai niekas neturi teisės duoti jų kontaktų. Todėl gali tekti pabendrauti ir su seniūnija, ir su vietos gyventojais (jei tokių dar likę), ir su pareigūnais. Jei be savininko sutikimo pradėsite važinėti per jo lauko ar miško keliuką, ar dėti medieną ant jo žemės, bus daug piktumų ar net teismų. Bet dažniausiai pakanka paprasto išankstinio pasikalbėjimo.

Taip pat reikia atminti, kad padarytas provėžas teks užlyginti. Klaidinga įsivaizduoti, kad jei jau mokame 5 proc. nuo parduotos medienos, tai esame atleisti nuo pareigos paskui save susitvarkyti. Yra priešingai: sugadintą kelią reikia sutaisyti iki buvusio lygio. Todėl jei kelias jau sugadintas, prieš pradedant vežti medieną labai naudinga jį nusifilmuoti, pasikviesti seniūnijos ar urėdjos atstovą, žiūrint kam priklauso kelias, ir užfiksuoti stovį. Kad paskui netektų atsakyti už kitų “darbus”. Jei reikės išvežti didelį medienos kiekį, verta pagalvoti apie didžiausių duobių užpylimą, vandens iš provėžų nuleidimą dar prieš darbų pradžią.

Jei medžiapjūtės darbus planuojate atlikti ne savo jėgomis, leikas pradėti rangovų paiešką. Tai ne taip paprasta kaip prieš 12 metų, kada nebuvo galimybės taip lengvai pabėgti į geresnio gyvenimo šalis. Visų iki šiol išsirinktų valdžių regioninės ir gamtosauginės politikos pasekoje miškuose ir aplinkiniuose kaimuose beveik neliko darbingų žmonių. Miesto žmogui ir jaunimui darbas miške yra per sunkus ir per mažai apmokamas.

Medžių pjovimą galima pradėti jau gruodžio mėnesį, o kai stos šaltis – staigiai viską išvežti iki tvirto kelio. Tik tokiu atveju reikėtų nepamiršti šių metų leidimus kirsti mišką pratęsti po Naujųjų dar šešiems mėnesiams, o pranešimus parašyti naujus. Labai šlapiose vietose taip elgtis rizikinga, nes gali ateiti tokia žiema, kuri neleis privažiuoti prie kirtavietės, ir tada, sulaukusi pavasario, išpjauta mediena suges ir tiks nebent malkoms.  Taikant brangesnes technologijas medieną galima paimti beveik iš visur. Tačiau šių technologijų taikymas gali būti ekonomiškai nenaudingas.

Pirmas sniegas taip pat priminė, kad medelių ūgliai ir žievė taps įvairių žvėrelių pagrindiniu maistu. Todėl reikia aplankyti pirmiausia miško želdinių plotus, jei tai dar nebuvo padaryta, ir įvertinti apsaugos priemonių būtinumą. Reikia atidžiai apžiūrėti 1-5 metų amžiaus medelių stiebelius. Jei prie žemės yra žievės pagraužimų, tai rodo kad toje vietoje yra pelinių graužikų, ir netaikant apsaugos priemonių pavasrį reikės atsodinti gal net ir visus medelius. Kartais padeda specialūs nuodai. Jie neištirpsta ir yra tokios koncentracijos, kad apsinuodijusį pelėną suėdęs katinas ar žvėrelis nepastips. Taip pat naudojami kraujo kvapo preparatai, kurie turėtų privilioti plėšrūnus, suėsiančius graužikus. Tačiau patikimiausia priemonė yra tinkleliai ar plastikiniai specialūs vamzdeliai. Jie gali būti neaukšti, apie 30 cm, 3-5 cm skersmens. Tarnauja ne vienus metus, todėl kitais metais beliks tik pataisyti nulinkusius.

Peliniai graužikai dažnaiusiai kenkia žemės ūkio plotuose įveistiems miškams. Tuo tarpu stirnos, elniai, briedžiai pridaro žalos visur. Nuo jų būtina medelius saugoti. Ypač pavojingi briedžiai, kurie žiemą migruodami didelėmis šeimomis gali vienu užėjmu sunaikinti kelių metų spygliuočių želdinius.  Todėl jei dar bus sausų orų su pliusine temperatūra, pušies ir eglės viršūninius ūglius galima nutepti pigiausiu kontaktiniu repelentu. Šoninių šakelių apkandžiojimas medeliui nekenksmingas, jas tepti nebūtina. Yra repelentų, kurie atbaido savo kvapu. Jais nereikia nutepti kiekvieno medelio. Taip pat labai veiksminga priemonė yra neplauta avies vilna. Jos kuokštelis apvyniojamas apie medelio viršūnę. Elninius žvėris baido ir savo kvapu, ir gal dėl skonio, jei paragauja. Ją galima  uždėti esant drėgniems medeliams ar minusinėje temperatūroje.

Jei yra liemenų graužimo pavojus, vertėtų juos apsaugoti. Yra įvairių tam skirtų priemonių. Nebūtina apsaugoti kiekvieną medelį. Atrinkite apie 600 vnt/ha pačių vertingiausių, gražiausiai nuaugusių ir nestelbiamų. Jei naudosite tinklelius ar užvyniojamas juostas, trukdančias šakeles geriau karpyti sekatoriumi, o jei kapoti kirviu, tai tik labai aštriu pro pat žievę, jos nepažeidžiant. Tai kruopštus darbas, tačiau dauguma apsaugų tarnaus ne vienus metus. Reikia tik pasirinkti tokias, kurios medeliui augant neįaugs į žievę. Yra tepamų priemonių liemenų apsaugai, kurios taip pat tarnauja ne vienus metus. Liemenų apsauga atrodo brangi priemonė, tačiau per žvėrių padarytas žaizdas dažniausiai įsimeta puvinys ir iš tokio medžio užaugs tik malkinė mediena. Vėjai dažnai tokius medžius išlaužo net nesulaukusius brandos. Todėl verta paišlaidauti dabar.

Nuo migruojančių žvėrių gali apsaugoti ir kvapais  baidantys repelentai. Bet pastoviai gyvenentys žvėrys prie jų pripranta. Šiek tiek gelbėjanti profilaktinė priemonė gali būti drebulių nupjovimas ir palikimas, kol žvėrys nuvalgys jiems patinkančią žievę. Jei plotas buvo aptvertas tinklo tvora, reikia apeiti visą perimetrą ir sutvarkyti skyles, jei tokių yra. Uždarinėti vartus. Tvoras reikėtų periodiškai tikrinti ir žiemą.

Dar viena ekologiška, seniai miškininkų žinoma ir veiksminga apsaugos nuo elninių priemonė yra jaunolyno ugdymo metu medelių kapojimas paįstrižai 0,8 – 1,0 metro aukštyje. Tų smaigalių ir susipynusių žabų žvėrys vengia ir taip kelis metus apsaugomi želdiniai. Šiuo metu tokius kirtimus galima daryti tik ugdant spygliuočius, nes lapuočių jaunuolynuose sudėtinga atskirti pageidaujamų ir nepageidaujamų medelių ūglius.

Jei tinkamai naudosite apsaugos priemones, esant normaliam žvėrių tankumui pažeidimų bus nereikšmingas kiekis. Tačiau jei žvėrių daug, apsaugos priemonės nepadės. Todėl turite kreiptis į toje teritorijoje šeimininkaujančius medžiotojus tiesiogiai ar per savivaldybę. Jie privalo sureguliuoti žvėrių skaičių arba atlyginti miškui padarytus nuostolius, jei teisingai naudojamos apsaugos priemonės negelbėjo. Taip pat galima kreiptis į savivaldybes dėl kompensacijų už taikomas apsaugos nuo žvėrių priemones.

Derlingose augavietėse, vietose kur užauga aukšta žolė, reikėtų patikrinti, ar sniegui iškritus žolė nenulankstys medelių. Jei tokia tikimybė yra – dar ne vėlu žoles nuo medelių atvartyti. Tai būtina priemonė, nes per žiemą nulenkti medeliai pavasarį dažniausiai neatsitiesia ir auga kreivi.

Patikrinkite, ar neįsikūrė bebrai. Iki pavasario jie gali pridaryti daug žalos tiek jaunuolynams, tiek vyresniems medynams. Netgi vien tuo, kad nežymiai pakeitė vandens lygį. Kai kurioms medžių rūšims ir 10 cm pakilęs vanduo gali būti mirtinas. Užtvankas galima ardyti ir patiems, bet tai nepadės, jei medžiotojai bebrų neišgaudys. Jie tai daryti privalo, jei bebravietės nėra saugotinos. Jei su medžiotojais susitarti nepavyksta – reikia kreiptis į savivaldybę.

Taigi, skirtingai nei žemdirbiams, miškininkams darbymetis su pirmu sniegu nesibaigia.

 

 

Vidmantas Jusas